Ar esu blogas žmogus, jeigu kartais abejoju savo artimiausių ar net ilgamečių santykių nauda sau? Atsidavimas ir ištikymybė kitam - šauni savybė. Tačiau, kaip ir bet kuris per stipriai išreikštas bruožas, taip ir šis gali atnešti daugiau žalos, nei naudos. Niekas savaime nenusipelno jūsų ištikimybės.
Jei bendraujate su žmonėmis, kurie nuolat su jumis elgiasi nepriimtinai, metas suabejoti savo ištikimybe. Nors šis įrašas buvo kurtas galvojant labiausiai apie tuos, kurie palaiko artimą ryšį su įvairių priklausomybių turinčiais asmenimis, tekstas gali būti naudingas visiems, susiduriantiems su nelygiaverčių santykių problema. Vis dažniau save pagaunate galvojant: „Ar verta? Kam aš išvis stengiuosi? Kodėl leidžiu taip su savimi elgtis?", o tuomet kaip taisyklė išgirstate save sakant: „Bet, bet...". Vos prasidėjus „bet", iš to kas vyksta čia ir dabar, persikeliate į praeitį ir klausiate savęs: „Kodėl viskas nebe taip, kaip buvo?".
Draugystė su jumis yra dovana ir ja turi būti džiaugiamasi. Vien tai, kad iš jūsų šią dovaną kažkas priėmė, nėra priežastis jaustis kažkam skolingu.
Negali būti taip, kaip buvo, nes tai buvo, o ne yra. Įsitikinimas, kad, iškentus sunkmetį, vėl viskas klosis šauniai, dažniausiai būna klaidinga. Pirmiausia reikėtų realistiškai įvertinti kokie šiuo metu yra santykiai, kuriuose esate ir kiek į šiuos santykius įdedate pastangų. Deja, kartais nutinka taip, kad šiek tiek atsitraukę į šalį, suvokiate, kad patys jau senokai nesulaukiate taip trokštamo dėmesio iš partnerio.
Besąlygiškas atsidavimas yra suprantamas iki tam tikros ribos ir čia mes nekalbame apie atvejus, kai tenka rūpintis artimu žmogumi sunkiu metu, jam susirgus ar pan. Nenagrinėsime ir tokių atvejų, kuomet žmonės patys pasirenka santykiuose duoti daugiau negu gauti ir dėl to jaučiasi laimingi. Nuoširdžiai džiaugiuosi už jus. Vis dėlto...
Į netikusius santykius galite būti įtraukti naudojantis kaltės jausmu.
Nėra jokios rimtos priežasties jaustis kaltiems ar skolingiems. Atsidavimo neverti žmonės dažnai mus vertina labai kritiškai. Valandų valandas gali aiškinti, ką darome ne taip. Būkite labai atsargūs vos tai išgirdę, o klausantis toliau, įsigilinkite apie ką iš tiesų kalba tas žmogus, ar tie teiginiai tikrai yra labiau apie jus, o ne apie jį patį? Mintyse sau brėžkite aiškią ribą, kur baigiasi kitas žmogus ir prasidedate jūs. Niekas iš jūsų neatima teisės užjausti ir pagailėti, bet tai yra to žmogaus jausmai, o ne jūsų. Jeigu kam nors rūpite, tai tik todėl, kad esate to verti. Nutildykite tą „bet, bet...".
Nesiruošiu ginčytis dėl to, kas yra meilė, bet vienas dalykas apie meilę yra tikras: ji verčia augti. Jeigu mane ir jus sieja meilė, mes padedame vienas kitam augti. Ir čia visai nesvarbu, ar mylite tą žmogų, svarbiau yra sutarti, kad niekas neturi teisės su jumis elgtis bent kiek prasčiau nei gerai. Juk jūs save mylite ir branginate, tiesa?
Šis savistabos procesas reikalauja nemažai laiko ir pastangų. Principas viskas arba nieko taip pat nėra vienintelė išeitis. Visai nebūtina braukti žmonių iš savo gyvenimo lyg jų čia niekada nebūtų buvę, kartais užtenka tik sumažinti šių santykių poveikį.